R. Kergytė: apie olimpiadą, Anykščius ir motyvaciją sportininkams

 

Anykščių miestą aplankė dar viena žinoma šalies sportininkė. Į trenerio Renato Puikio organizuojamą stovyklą kartu su savo auklėtiniais atvyko maratonininkė ir ilgų nuotolių bėgikė Remalda Kergytė.

2012 m. Londono olimpinių žaidynių dalyvė svetainei akksc.lt pasakojo apie savo ilgą kelią link išsvajoto tikslo, įspūdžius Anykščiuse bei motyvaciją sportininkams.

„Kai mano auklėtiniams baigiasi varžybų sezonas, mes, kaip ir kiekvieną vasarą, susiplanuojame tokią daugiau poilsinę stovyklą. Per pastaruosius trejus metus stovyklaudavome Šiaulių rajone, tačiau šiemet sulaukėme R. Puikio kvietimo atvykti į Anykščius.

Esu ne tik sportininkė, bet ir lengvosios atletikos trenerė – mano auklėtiniai lanko užsiėmimus jau 5–6 metus. Norėjome suorganizuoti tokią pažintinę stovyklą, nes dar nė vienas iš jaunųjų sportininkų nebuvo apsilankęs Anykščiuose.

Pirmoje dienos pusėje mes dažniausiai pasitreniruojame – bėgiojame ir atliekame bendro fizinio pasiruošimo pratimus. Stengiamės, kad per vasarą paaugliai neprarastų sportinės formos. Jei lyja, persikeliame į krepšinio salę.

Tuo tarpu antroje dienos pusėje arba organizuojame edukacinę programą, arba žygį. Pavyzdžiui, šią savaitę apsilankėme Anykščių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, susipažinome su personalu ir jų įranga, darbu. Vaikams buvo labai įdomu, nes jie pirmą kartą turėjo galimybę viską pamatyti.

Labai šaunus jūsų miestelis, kuris galėtų tapti pavyzdžiu ir didesniems miestams. Išplėtota daug parkų, viskas sutvarkyta, švari upė, daug apžvalgos bokštų, tas pats Medžių lajų takas, kuriame apsilankėme su vaikais ir buvo labai įspūdinga. Manau, ir dar daug ką galima čia pamatyti.

Kalbant apie J. Biliūno gimnazijos stadioną, ateityje mes galėtume jame ruoštis pavasario ar rudens varžyboms. Būtų labai patogu, nes visos bazės yra šalia.

Net nustebau išgirdusi, kad Anykščiuose nėra lengvosios atletikos trenerio, nes sąlygos čia sportuoti yra puikios.

Aišku, gerai, kad šiame stadione vyksta bent mokinių varžybos“, – sakė R. Kergytė, kuri stengiasi kiekvienam auklėtiniui įpūsti kuo daugiau noro sportuoti.

„Motyvacija? Turime ir tokių sportininkų, kuriuos reikia raginti kone prieš kiekvieną treniruotę. Tada jiems socialiniuose tinkluose siunčiu motyvuojančius video su lengvaatlečiais ar pasaulinėmis varžybomis. Kai jie supranta, ką reiškia būti aukšto meistriškumo sportininku, tuomet ir  atsiranda noras tokiais tapti.

Aš pati pasinėriau į lengvąją atletiką būdama 16–kos metų. Nors visi sakė, kad man jau vėlu siekti aukštų rezultatų, tačiau, ko gero, tai kaip tik tapo mano pliusu – iki šiol nenusibodo sportuoti. Gal todėl iš karto ir suvokiau, kad atėjau siekti tikslo, o ne tik treniruotis.

Kiek vėliau įstojau į Šiaulių universitetą ir labai džiaugiuosi, kad patekau pas trenerį Dainių Šaučikovą. Jis pats buvęs ilgų nuotolių bėgikas ir maratonininkas, kuriam labai nedaug pritrūko iki patekimo į olimpiadą. Dainius sudėliojo visą tvarkaraštį, miego režimą, mitybą, parinko maisto papildus, organizavo įvairiausias stovyklas – iš pradžių tik Lietuvoje, o vėliau – ir užsienyje. Labai užsidegiau sportuoti ir man sekėsi.

Mane motyvavo užimtos aukštos vietos Lietuvoje, o tada pradėjau svarstyti, ką galėčiau pasiekti Europoje. Tuomet atėjo eilė ir pasaulio pirmenybėms, o galiausiai – ir olimpiadai“, – kalbėjo R. Kergytė.

Žinoma sportininkė džiaugiasi, kad jai pavyko įgyvendinti pagrindinį karjeros tikslą, apie kurį nemažai atletų gali tik pasvajoti.

„Nors po Londono olimpiados prabėgo jau dešimt metų, tačiau ją iki šiol puikiai atsimenu. Didelis įspūdis, tačiau pasakysiu, kad dar didesnis įspūdis buvo, kai įvykdžiau patekimo normatyvą. Tada negalėjau patikėti tuo, ką man pavyko pasiekti.

Kai atsistoji prie starto linijos ir treneris pasako: „Arba dabar, arba niekada.“ Manau, kad visi sportininkai supras, ką reiškia laimėti ir kokioje tada esi euforijoje. Aišku, įsiminė ir buvimas olimpiniame miestelyje, kuriame tik – geriausi sportininkai. Pamačiau ir žvaigždžių, pavyzdžiui, dar sportavusį Usainą Boltą ar futbolininkus su savo dievaičiu.

Bėgant maratoną buvo minios žmonių, kurie visada šaukė ir ragino. Palaikymas – beprotiškas tiek pirmai, tiek paskutinei bėgikei. Tokia visa olimpiados didybė. Išeidavome, pavyzdžiui, į miestą, o vietiniai anglai, pastebėję, kad esame su akreditacijomis ir Lietuvos apranga, puldavo fotografuotis“, – sakė R. Kergytė, kuri ir jauniesiems Anykščių KKSC sportininkams linkėjo toliau atkakliai siekti savo užsibrėžtų tikslų.

Autorius:

Pasidalinkite