Imtynininkė D. Domikaitytė: apie karjeros pradžią ir skambiausią laimėjimą

 

Iš Anykščių krašto kilusi imtynininkė Danutė Domikaitytė šių metų pradžioje pateko į Lietuvos sporto istoriją. 25–erių atletė Senojo žemyno pirmenybėse Romoje (Italija) pasidabino bronzos medaliu, o tai – pirmasis Lietuvos moterų apdovanojimas Europos čempionatų istorijoje.

D. Domikaitytė, kalbėdama su „Delfi TV“ laidos „Sportinė forma“ žurnalistu Aurimu Kuckailiu, papasakojo apie savo karjeros pradžią ir įspūdingiausią pasiekimą. Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia.

„Esu kilusi iš mažo miestelio Troškūnų. Šalia jo yra kaimas Žiedoniai. Kai ėjau į mokyklą, man šią sporto šaką pasiūlė kūno kultūros mokytojas Arvydas Krikščiūnas.

Pradėjusi lankyti užsiėmimus, atvykau į pirmąsias varžybas, kurios vyko Šiauliuose. Ten mane pastebėjo treneriai Aivaras Kaselis ir Andrius Točkus. Taip atsidūriau Šiaulių sporto gimnazijoje“, – sakė anykštėnė, kuri visada buvo pasiryžusi siekti aukštumų.

„Tas stereotipas, kad moteris negali užsiimti tokiu sportu… Tiesiog čia galėjau save atskleisti kaip sportininkę, asmenybę ir tobulėti. Tuo imtynės mane labiausiai ir sužavėjo, čia atradau save.

Gyvenime būna ir sunkių etapų, bet niekada nenorėjau atsisakyti šios sporto šakos. Jei kyla sunkumų, šalia turiu nuostabius trenerius, kurie visada palaikys ir padės.“

„Nesu tokia sportininkė, kuriai labai patiktų vienas veiksmas. Aš – labiau universali. Išmokstu ir noriu pritaikyti tą veiksmą varžybose. Man patinka atradimo procesas, vis tiek vyksta bendravimas ir su kitų šalių atletais, o paskui tai pati pritaikai praktikoje.“

Vasario mėnesį lietuvė Europos čempionato mažajame finale 9:0 nepaliko didesnių vilčių Europos vicečempionei vokietei Annai Carmen Schell. Anot imtynininkės, skambiausią pergalę nulėmė atkaklus darbas treniruočių metu.

„Pasiruošimo laikotarpis buvo sunkus, turėjome daug stovyklų. Analizuodavome varžoves ir galvodavome, kaip laimėti tą medalį. Vis tiek daug metų buvo ruoštasi ir nėra taip, kad vieną mėnesį pasitreniravai ir tampi čempione.

Su šia imtynininke buvau susitikusi ir anksčiau – ją įveikusi, ir jai pralaimėjusi. Bet tąkart išlikau rami, nes buvo daug dirbta – tiek ties mano psichologine būsena, tiek ties techniniu pagrindu.

Ramiai ėjau kovoti – man labiausiai patiko, kad grumtynėse galėjau realizuoti tai, ko mokiausi treniruotėse.

Visgi, šie metai buvo ne tik džiugiausi, bet ir liūdniausi – pasiekus geriausią sportinę formą ir likus savaitei iki atrankinių varžybų, buvo pranešta, kad viskas yra atšaukta. Aišku, ir toliau palaikome sportinę formą, bet šie metai dėl to yra keisti ir liūdni“, – sakė D. Domikaitytė.

Autorius:

Pasidalinkite