„Bėk bėk, žirgeli“ šventėje – nepakartojamo J.Petrulevič pasirodymas!
Geg15

„Bėk bėk, žirgeli“ šventėje – nepakartojamo J.Petrulevič pasirodymas!

Birželio 2 dieną Niūronių kaime (Anykščių raj.) vyksiančioje tradicinėje „Bėk bėk, žirgeli“ šventėje žiūrovai galės grožėtis Jaroslav Petrulevič atliekamu voltižiravimo šou. Voltižiravimas ir džigituotė buvo paminėti 430 metų prieš mūsų erą. Pirmasis panašius pasirodymus Ksenofontas aprašė savo knygoje „Jojimo menas“. Tai buvo naudojamos karo tarnyboje, tobulinant raitelių įgūdžius. Žaidimai su žirgais plačiai buvo žinomi Romoje: „Circus Maximus“ buvo jojimo su triukais arena. Iš čia daugelį dalykų ir triukų perėmė Kaukazo, Vidurinės Azijos ir Kazachstano tautos. Tai – įvairiausi pratimai (užšokimas ir nušokimas nuo žirgo, pralindimas po jojančiu žirgu, įvairių daiktų nuo žemės paėmimas). Gimnastikos pratimus Viduramžių laikais ant žirgo atlikdavo ir klajojantys komediantai. XX a. pradžioje voltižiravimas ir džigitavimas minėti daugiausia kaip fiziniai kareivių ir karininkų pratimai, jie taip pat buvo praktikuojami ir Lietuvos kariuomenėje. 1920 metais olimpinėse žaidynėse Antverpene pirmą kartą įvyko voltižiravimo varžybos (ant pabalnotų ir nebalnotų žirgų). Tarybiniais laikais voltižiruotė buvo privaloma konkūro varžybų dalis, kurios neatlikus raiteliui galėjo uždrausti dalyvauti turnyre. Tai – tikri vyriški, reikalaujantis daug jėgos, drąsos, ištvermės, greitos reakcijos, žaidimai. Laikui bėgant ši sudėtinga, bet kartu ir įspūdinga sporto šaka mirė Lietuvoje. Džiaugiamės, jog dabar ir vėl atsiranda šios sporto šakos gerbėjų. Jaroslav Petrulevič pradėjo domėtis džigitavimo istorija, pratimais ir šiandien nori pristatyti jums Lietuvoje senai pamirštą sporto šaką. Su jaunu žirgu Grafu Jaroslav atlieka sudėtingus voltižiravimo ir džigitavimo pratimus. Raitelio pasirodymai vyks 10.30 ir 13.30 val. Niūronių kaimo...

Skaityti daugiau